Šiais laikais, kai vis dažniau išvykstam iš Lietuvos, kai vis dažniau tenka pristatyti savo šalį kitų valstybių piliečiams ar jų atstovamas, iš daugelio kitų galim išsiskirti tik tuo, kuo patys esam unikalūs ir išskirtiniai. Muzikiniame - kultūriniame pasaulyje dažniausiai šį unikalumą padeda atskleisti liaudies muzika, kurios ištekliais savo kūryboje remiasi ir nemažai kompozitorių bei atlikėjų. 

     Siekiant atskleisti savo tautinį unikalumą bei norint paskatinti domėtis ir didžiuotis tuo, kas mūsų krašte yra sukurta, Alytaus muzikos mokykloje 2008 m. lapkričio 25 d. buvo surengta lietuviškos muzikos popietė “Atlėk, sakale”. Renginio organizatoriai ir dalyviai – muzikos mokyklos akordeono skyriaus mokytojos metodininkės D. Nepraustytė, V. Ligeikienė ir vyresniosios mokytojos: R.Balsytė, N.Ališauskaitė, R. Beitnarienė, R.Vaičaitienė su savo mokiniais. Programą paįvairino mokytojų metodininkių A. Žebrauskienės ir E. Radvilavičienės mokinės, kūrybiškai įsilieję į programą ansambliuose su akordeonininkais. 

     Sudarant programą buvo atsižvelgta ir į akordeono, kaip muzikos instrumento gimimą, raidą bei jo muzikines išraiškos galimybes. Todėl renginys prasidėjo skambant vargonais atliekama M. K. Čiurlionio “Fuga” cis-moll, kurią atliko vyresnysis mokytojas Mindaugas Orinas. Taip buvo ne tik pagerbtas iškilus mūsų krašto kompozitorius, bet ir prisimintos akordeono ištakos - vargonininko F. Bušmano išrastą dumplinį kamertoną, skirtą vargonų derinimui, 1829 m. patobulino Vienos vargonų meistras K. Demijanas ir pavadino akordeonu. 

     Renginio metu skambėjo nemažai jaunųjų akordeonininkų atliekamų įvairių liaudiškų ir jų intonaciniais motyvais parašytų žinomų autorių kūrinių: “Du gaideliai”, “Bitutė”, “Anės polka”, “Varžytuvių polka”, “Žemaitiška polka”, A. Muliarčiko aranžuota melodija “Ko liūdi berželi”, L. Marcijono “Oi,Jurgi”, A. Vitlipo “Diselinė”, V. Naraškevičiaus sutartinė “Perlutėli rytato” bei V. Bagdono aranžuota lietuvių liaudies melodija “Atvažiavo piršlys”. 

     Akordeonas dar gana jaunas instrumentas, kurį dar ir šiais laikais meistrai tobulina. Todėl originalių kūrinių, parašytų šiam instrumentui, o ypač lietuvių kompozitorių, nėra daug. Renginio organizatoriams buvo iškeltas uždavinys kuo daugiau tokių kūrinių ne tik įtraukti į moksleivių mokymo programą, bet ir parodyti šiame renginyje. Skambant kūrinėliams: L. Labeckienės “Linksmasis traukinys”, E. Laumenskienės “Pasakėlė”, V. Ločerio “Valsas Tau”, V. Mikalausko “Pasakos”, M. Vaitkevičiaus “Linksmasis traukinys”, P. Aleksandravičiaus “Stebuklingas Aladino žibintas” nejučia pajunti, kad mūsų tauta ir visa mūsų kūryba yra savita. Mes ne tik mokam įsigilinti ar kopijuoti tai, kas atkeliauja iš kitų kraštų, bet ir sugebam labai savitai išreikšti save. 

     Todėl praėjus šiam renginiui norisi padėkoti visiems padėjusiems jį surengti ir paruošti bei pakviesti ir toliau puoselėti savo krašto kultūrą. Tikimės, jog kitais metais, kai bus švenčiamas Lietuvos tūkstantmetis, šis renginys taps lietuviškos muzikos festivaliu.